Akmenų balansavimo dirbtuvės „Jautrūs akmenys“

Mobilus darbas Jovaišiuose
2016 spalio 24
EST–20
„Savanorystė – misija įmanoma!” – tokiu šūkiu Druskininkų JUC kvietė į Europos savanorių tarnybos 20-ojo gimtadienio renginius
2016 spalio 25
Rodyti viską

Akmenų balansavimo dirbtuvės „Jautrūs akmenys“

Jautrūs akmenys

Ketvirtadienį, spalio 20 d. Druskininkų JUC’e vyko įžanginis Europos savanorių tarnybos 20-ojo gimtadienio renginys – kūrybinės akmenų balansavimo dirbtuvės „Jautrūs akmenys“ su jaunuoju mokslų daktaru Arvydu Grišinu. Tai buvo ramus, nuolankus, kantrus ir kartu žaismingas susidūrimas su akmeniu ir savimi tokiais, kokie esame – forma ir vidumi… Akmens paradoksalus ir magiškas jautrumas susiliejo su žmogaus drąsa, tokia reikalinga ir savanorystėje. Išėjus iš komforto zonos ribų ir įsidrąsinus akmenų figūros įgaudavo rodos, siurealistines ir negalimas, paradoksalias formas, primindamos, jog esame pajėgūs nuveikti didžius darbus, kalbant tiek apie pačią savanorystę, tiek apie gyvenimą.

„Sprendžiant iš pavadinimo, reikėtų manyti, kad akmuo žmogui parūpo jau akmens amžiuje. Mes įsivaizduojame, kaip jis juos naudojo tais laikais – mesdamas kitam į galvą arba dirdamas jam odą. Žodžiu, kaip instrumentą. Technologija kaip žmogaus natūralios prigimties tąsa anot vienų, ar jos priešprieša anot kitų, tapo nors ir atsiejama, bet visa persmelkusia šiuolaikinės būties dalimi. Šiuolaikiniai technologiniai instrumentai dažniausiai nebe akmeniniai. Tačiau su akmens amžiumi juos sieja faktas, kad idant jie atsirastų, gamtoje esančias medžiagas ir pavidalus teko „nuskriausti“: nuskelti akmenį, išlydyti metalus, nulupti medį, chemiškai paveikti kitas medžiagas. Iš čia dinamiškų technologijų paradoksalus ir tragiškas rimtumas.
Tačiau lygiagrečiai su rimtimi egzistuoja žaisminga ir rami būtis. Vėl įsivaizduojame akmens amžiaus „liaudį“, statančią akmens bokštelius. Ką jie daro? Kodėl tai vyksta? Akmenų balansavimas gali pasireikšti kaip meninis veiksmas (kaip žemės meno forma akmenų balansavimas paplitęs nuo aštuoniasdešimtųjų), vaiko žaidimas, dvasinė, meditacinė praktika, kelrodžių erdvėje formavimas, ekologinis aktyvizmas, pasipuikavimo būdas ar šou verslas (esama profesionalių balansuotųjų). Neprivalome pasirinkti. Tačiau visas šias patirtis vienija veiklos pobūdis: būtinai ramus, nuolankus, kantrus ir kartu žaismingas susidūrimas su akmeniu ir savimi tokiais, kokie esame – forma ir vidumi. Iš čia akmens paradoksalus ir magiškas jautrumas.
Akmenų balansavimo dirbtuvės siekia suteikti galimybę betarpiškai pabendrauti su pavidalais, menančiais laikus, kai akmens amžius dar neegzistavo.“

Arvydas Grišinas