Šių metų pradžia JUC’ui – tikrai ypatinga, nes vienu metu centre savanoriauja net dvi šaunios, energingos ir įkvepiančios jaunuolės. Su Martyna jau turėjome smagų ir atvirą pokalbį, tad dabar kviečiame susipažinti su kita – kūrybiška, šviesia, itin empatiška ir pozityvumu spinduliuojančia savanore Liucija, kurią matysime besisukančią prie centro renginių ir už socialinių tinklų vairo.

Kaip sužinojai apie savanorystę ir kodėl nusprendei, kad norėtum pabandyti?

Apie savanorystę sužinojau mokykloje – per DSMT pristatymą išgirdau apie JST programą. Iš pradžių patraukė galimybė gauti papildomą balą, tačiau viena klasiokė jau buvo savanoriavusi ir turėjo patirties, tad padrąsinta, nusprendžiau pati pabandyti. Iš tiesų pirmiausia norėjau rinktis savanorystę Druskininkų poliklinikoje, tačiau dabar džiaugiuosi atsidūrusi čia – JUC‘e.

Kokie lūkesčiai savanoriaujant JUC’e?

Neturiu labai didelių ar konkrečių lūkesčių – į viską žiūriu atvira širdim, tikiuosi įgyti naujos patirties, susirasti naujų draugų ir išbandyti save.

Pasidalink, kokie tavo pomėgiai?

Labai mėgstu menus. Ilgą laiką šokau J&J šokių studijoje, vėliau padariau pertrauką. Domiuosi muzika ir daile, esu lankiusi muzikos mokyklą. Mėgstu klausytis muzikos – labiausiai patinka R&B ir pop. Taip pat mėgstu leisti laiką su draugais, esu didelė filmų gerbėja – ypač patinka dramos ir romantiniai filmai. Mane traukia meno industrijos, kurį laiką galvojau savo ateitį sieti su kinu, buvau net kino stovykloje, kurioje iš tiesų daug sužinojau. Šiuo metu su draugais kuriame trumpą filmuką. Vis dėlto vis labiau domiuosi ir sveikatos sritimi, ypač biologija. Esu labiau „tiksliukė“, nors labai stengiuosi ir filologiniuose moksluose, tačiau labiau linkstu prie tiksliųjų.

Dar vienas faktas apie mane: labiau esu kačių žmogus, tačiau turiu šuniuką, kurį dovanų gavau prieš pirmąją klasę – šiemet jam sukaks 10 metų.

Kaip tave apibūdintų artimieji ir draugai?

Draugai sakytų, kad esu energinga. Šeima mane apibūdintų kaip motyvuotą ir drąsią. Neturiu didelės baimės kalbėti viešai – nors tai nėra labai jauku, tačiau jei labai reikėtų, drąsa tikrai suveiktų.

Koks sprendimas ar įvykis tavo gyvenime buvo labiau instinktyvus nei apgalvotas?

Didžiausias mano impulsyvumas pasireiškia tuo, kad pati kerpuosi plaukus (juokiasi :D). Užuot ėjusi pas specialistą kitą dieną, vos kilus idėjai ją iš karto įgyvendinu – taip esu nusikirpusi kirpčiukus. Ir tai nuolat pasikartojantis procesas, na o kitose gyvenimo situacijose dažniausiai elgiuosi racionaliai ir nemėgstu nenuspėjamų pasekmių, tačiau su plaukais viskas kitaip – juk jie atauga 😊.

Dėl ko sau dažniausiai priekaištauji?

Savo didelius pasiekimus dažnai nuvertinu ir jais tinkamai nepasidžiaugiu, o suklydusi kokioje nors situacijoje ilgai į tai koncentruojuosi ir save graužiu. Manau, tai savybė, kurią būtų verta koreguoti. Norėčiau labiau džiaugtis ir didžiuotis tuo, ką pasiekiu, nes tam dažnai įdedu daug pastangų ir jėgų.

Kaip atrodytų Liucijos „tinginio“ diena?

Atsikelčiau apie 13:00 val., valgyčiau labai skanius (tikriausiai ne itin sveikus) pusryčius, žiūrėčiau filmą, žaisčiau kompiuterinius žaidimus. Ilgas dušas arba vonia – mano „guilty pleasure“, nes galiu praleisti duše net valandą. Taip pat labai mėgstu maudytis vandens telkiniuose. Taip ir atrodytų ta mano tobula diena, be jokio skubėjimo!

Labiau mėgsti viską daryti spontaniškai ar planuoti ir kodėl?

Esu planuojantis žmogus, turiu kalendorių. Jei planai netikėtai keičiasi, man tai jau ne itin patinka :D, tačiau galiu ir spontaniškai į viską sureaguoti, jei viskas pakrypsta ne ta linkme, tačiau tai mane šiek tiek išmuša iš vėžių. Rutina man labai svarbi, noriu žinoti, ką veiksiu ir kaip atrodys mano diena, kad būčiau produktyvi.

Jei būtum karštas gėrimas, koks būtum ir kokie ingredientai jame būtų svarbiausi?

Labai mėgstu karštus gėrimus. Būčiau kava su pienu arba ką tik išvirtas kisielius, jį dažnai verda mano močiutė, ir tik pas ją jį geriu – tai labai retas ir mėgstamas gėrimas, ypač rudeninis. Dažniausiai močiutė jį gamina iš spanguolių – tad mano skoniui jis turi būti nei per saldus, nei per rūgštus – svarbu balansas.

Jei būtum paros metas, kuris būtumei ir kodėl?

Tikrai būčiau vakaras – dar ne naktis, o metas, kai leidžiasi saulė, kai danguje mainosi gražiausios spalvos, tada jaučiu ramybę, atsipalaiduoju ir ruošiuosi dienos pabaigai.

Jei tavo asmenybė būtų skonis, koks jis būtų?

Būčiau saldžiarūgštė – man patinka, kai skoniai dera tarpusavyje. Negaliu apsiriboti vienu pasirinkimu, todėl visada ieškau įvairovės ir balanso, net rinkdamasi paprastus dalykus, pavyzdžiui, guminukus. Na, o jei apie maisto gaminimą, tai gaminti aš mėgstu, nors darau tai retai, jei jau reikia ką gaminti dažniausiai su malonumu renkuosi desertus: pyragus arba tortus.

Jei būtum kelionė, kas joje būtų svarbiau – kryptis ar patirtis?

Patirtis. Labai mėgstu keliauti, o svarbiausia man yra patirtis, nes net ir pačios gražiausios vietos nepalieka gero įspūdžio, jei kelionė nepasiseka. Kartais net trumpa savaitgalio išvyka, pavyzdžiui, į Lenkiją, gali būti įsimintinesnė nei tolima kelionė dėl pačių įspūdžių. Dažniausiai keliauju su šeima, esu keliavusi ir su draugais, su kuriais tikiuosi nuvykti dar į ne vieną kelionę bei patirti ne vieną nuotykį. Norėčiau nuvykti vėl į Olandiją, ten man patinka žmonės ir jų gražūs miesteliai. Beje, jau greitai vyksiu visai toli, į Šri Lanką, į visai kitą pasaulio kraštą, paprastai kryptis būna  Europa, tad tai man bus naujovė.

Jei turėtum supergalią, kokios norėtum ir ką su ja veiktum?

Teleportacija! Norėčiau gebėjimo akimirksniu atsidurti bet kur – pavyzdžiui, Italijoje. Kadangi kartkartėmis vėluoju, ši supergalia būtų itin naudinga, kai greit reikia atsidurti tam tikru laiku ir tam tikroje vietoje.

Ką palinkėtum sau, kai tau bus 25-eri?

Nepasiduoti. Gyvenime gali nutikti bet kas, bus ir nesėkmių, įvairių išgyvenimų, tačiau tai neturi atimti tikėjimo savimi ar būti kliūtis judėti pirmyn. Svarbiausia – nepasiduoti, išlikti pozityviai. Beje, kartais pasitaikančius mano sklaidos lauke horoskopus paskaitau, bet labiau pasitikiu savo nuojauta. Jei kas nors pranašaujama teigiamo, priimu tai kaip savotišką pozityvų projektavimą. Tad esu pozityvus žmogus, ir tikiu, kad tokia išliksiu ir ateityje.

Ačiū Liucijai už malonų ir šiltą pašnekesį, ji tikrai į savanorystę žengia atvira širdimi, smalsumu, ieškodama naujų patirčių bei galimybių augti. Ji vertina kūrybą, nuoširdų bendravimą ir prasmingas veiklas, todėl neabejojame, kad atras savo vietą JUC‘e.