Jei reikėtų trumpai apibūdinti Martyną – tai energijos užtaisas, smalsumo variklis ir bendravimo meistrė viename. Tikime, kad ji lengvai įsilies į JUC komandą ir artimiausius 6 mėnesius savanoriaus centre. Na, o pasirinko ji tikrai neeilinę kryptį – elektroninį sportą. Linkime Martynai smagaus, prasmingo ir nuotykių kupino savanorystės kelio, o geriau ją pažinti kviečiame tiek šiame interviu, tiek užsukus į JUC gyvai.

Papasakok apie savo pomėgius, svajones.

Mėgstu veiklas prie kompiuterio, LEGO konstravimą, mozaikas – kruopščius, susikaupimo reikalaujančius pomėgius. Patinka piešimas pagal skaičius, taip pat mėgstu gaminti skanėstus – mano dažnai gaminamas ir giriamas citrininis tortas. Man patinka citrusiniai, šiek tiek rūgštūs skoniai – saldumą visada turi papildyti rūgštelė.

Visada norėjau turėti gyvatę – man jos atrodo labai gražios, ypač albinosės. Dar vaikystėje svajojau būti žirgyno direktore. Apskritai mėgstu vadovauti – esu vyriausia šeimoje, turiu dvi seses, tad tai man natūralu (juokiasi).

Taip pat dievinu adrenaliną ir viskas kas su juo susiję.

Kodėl nusprendei savanoriauti?

Visada norėjau savanoriauti, tačiau anksčiau neturėjau galimybių dėl transporto, tėvai dirbo, būtų buvę sudėtinga, o dabar pati vairuoju ir turiu daugiau laisvės. Poreikis atsirado ir todėl, kad dažniausiai būnu namuose, tad norėjau prasmingai leisti laiką ir nuveikti kažką gero. Apie savanorystę sužinojau mokykloje, tad visada žinojau, kad savanoriausiu.

Ko JUC’e tikiesi išmokti ar pasisemti?

Tikiuosi naujų pažinčių, nes man patinka bendrauti su žmonėmis. Taip pat Justinas (mano kuratorius) sakė, kad bus galimybė išmokti naujų dalykų, susipažinti su naujovėmis. JUC vyksta daug projektų, todėl norėčiau juose dalyvauti ar prisidėti, ten kur galėčiau.

Jei turėtum save apibūdinti kaip gyvūną, koks jis būtų ir kodėl?

Apibūdinčiau save kaip kate – nes jos dažniausiai ramios, taąiau kartais turi spontaniškų energijos pliūpsnių. Daugelis sako, kad dažnai atrodau mieguista, bet netikėtai galiu tapti labai energinga. Mama kartais juokauja, kad atrodau pasipūtusi – taip dažnai apibūdinamos ir katės (gal ir čia būtų panašumas :D) Be to, man labai patinka katės, pati turiu namie, jos vardas Simba – ji mano augintinė, su kuria ypač susibendravau per karantiną.

Jei tavo savybes reiktų perkelti į žaidimą, kurios būtų įvardijamos, kaip „rizikinga zona“, o kurios – „saugi bazė“?

Rizikinga zona – mano polinkis daug kalbėti ne visada apgalvojus, kas gali sukelti konfliktų ar nesusipratimų. Taip pat esu kerštinga, nepavyksta pamiršti tų momentų, kurie mane įskaudino, todėl kartais būnu pasyviai agresyvi (juokiasi).
Na, o saugi bazė – gebėjimas išklausyti žmones, domėtis jų pomėgiais, hobiais, įsiminti detales ir jas panaudoti, pavyzdžiui, renkant dovanas. Kai dirbau ir turėjau savo santaupų, mėgdavau lepinti artimuosius, man tai teikia didelį džiaugsmą.

Koks tavo bruožas draugams labiausiai patinka, o kuris jiems sunkiausiai suprantamas?

Esu labai atvira ir mėgstu sakyti tiesą, kaip yra – nemėgstu meluoti draugams. Manau, jie tai vertina. Tačiau kai būna sunkesnė diena ar visko susikaupia labai daug, atsiriboju nuo žmonių ir tada manęs niekas nepasiekia, taip elgiuosi todėl, kad nenoriu išlieti savo emocijų kitiems, noriu nurimti ir save surinkti.

Minėjai adrenaliną, kokios adrenalino dozės norėtumei savo gyvenime?

Labai noriu motociklo, tačiau mama tam nepritaria. Mačiau, kad kai kuriose šalyse galima pasivažinėti profesionalioje trasoje, ir labai norėčiau tai išbandyti. Mėgstu greitį, bet save laikau saugia vairuotoja – visada elgiuosi atsakingai, ypač kai vežu artimuosius.

Kas tave labiau traukia – kontrolė ar chaosas?

Chaosas. Mano kambarys tai puikiai patvirtina. Sekmadienis yra mano tvarkymosi diena, o visą savaitę viskas būna vienoje krūvoje – knygos, laidai, drabužiai, bet aš viską randu :D.

Mėgsti technologijas, koks stereotipas apie merginas technologijų srityje tave labiausiai juokina?

Stereotipas, kad moterys nenusimano apie technologijas. Lietuvoje beveik nėra moterų, dirbančių kibernetinėje srityje, nors aš pati norėčiau joje gilintis ir planuoju studijuoti. Pasaulyje moterys sudaro tik apie 20 % šios srities specialistų. Mokykloje informatiką renkasi tik kelios merginos, tačiau manau, kad daug merginų žaidžia kompiuterinius žaidimus, tik dažnai naudoja vyriškus slapyvardžius, kad išvengtų konfliktų ir neatskleistų savo tapatybės.

Jei galėtum sukurti vieną taisyklę, kurios visi laikytųsi, kokia ji būtų?

Kai rugsėjį ateina pirmokai (9-okai), jie dažnai užkemša koridorius. Jie bendrauja ir tai dažnai daro tiesiog sustoję viduryje koridoriaus, tad jei nori pasikalbėti, turėtų pasitraukti į šoną, o ne blokuoti praėjimą – reikėtų laikytis „koridoriaus eismo“. 😀

Jei galėtum vieną dieną būti nematoma, ką veiktum?

Nukeliaučiau į visus atrakcionų parkus – nereikėtų mokėti ir stovėti eilėse, galėčiau linksmintis nevaržoma.
Jei turėčiau supergalią, norėčiau galėti teleportuotis – galėčiau per sekundę atsidurti bet kur, o nepatogioje situacijoje tiesiog dingti :D. Kartais dar sunku suvaldyti laiką, tad tai labai praverstų, pavyzdžiui, kai kur nors vėluoju, akimirksniu atsidurčiau reikiamoje vietoje, reikiamu laiku, būtų fanstastiška.

Kaip tavo gyvenime veikia „reset mygtukas“ (atitrūkimas nuo sunkumų), kai visko būna per daug?

Atsiriboju nuo aplinkos, žiūriu jau matytą serialą, kad nebūtų naujo streso, pasiimu mėgiamą knygą ir būnu su savimi. Priglaudžiu katę ir tiesiog paskęstu ramybėje.

Jei šis interviu būtų žinutė tau į ateitį, kokia ji būtų?

JST programą  pradėjau vėliau (jau esu 12-okė), bet niekada nėra per vėlu pradėti kažką naujo. Jei labai ko nors nori, viskas yra įmanoma. Mano mama taip pat pakeitė profesiją – norėjo būti kirpėja ir įgyvendino savo svajonę. Mano svajonė – aplankyti daug pasaulio šalių ir ateityje turėti šeimą be finansinių sunkumų.

Martyna – puikus pavyzdys, kad niekada nevėlu pradėti, keisti kryptį ir rinktis tai, kas iš tiesų įkvepia. Linkime jai drąsiai eiti savanorystės keliu, išbandyti naujas patirtis ir nepamesti savo energijos bei smalsumo. O mes džiaugiamės galėdami šį kelią stebėti kartu.