2019 m. JUC veiklas papildė galimybė tapti jaunimo savanoriškos tarnybos dalyviu ir savanorystę atlikti Druskininkų jaunimo užimtumo centre. Šia galimybe pasinaudojo ir 6 mėn. trukmės savanorystę atliko pozityvioji Neda.

Rodos pradžioje nedrąsiai pradėjusi savanorystę, Neda per 6 mėn. sužibo įvairiausiomis spalvomis. Džiaugiamės matydami jaunus žmones, kurie yra žingeidūs, iniciatyvūs ir pasiruošę įveikti jiems keliamus iššūkius. Ji tapo mūsų komandos dalimi, kuri noriai įsitraukė į veiklas jaunimo erdvėje, prisidėjo prie didžiųjų JUC renginių organizavimo ir įgyvendino savo iniciatyvas. Sakome ačiū, Neda !

Apie Nedą:

– Kaip save apibūdintum vienu sakiniu ?

 – Kreipkis į mane tau maloniausiu būdu, tik nepamiršk, kad galiu nustebinti.

– Koks žodis geriausiai apibūdina tave ?

– Pozityvumas.

– Aprašyk, kaip įsivaizduoji savo idealią dieną ?

– Skirtingu amžiumi, skirtinga patirtis, tuomet ir norai ar idealizmas tampa kitokiais. Tačiau šiuo metu ideali diena man būtų kelionė autobusiuku per nuostabaus grožio, bei stiprios energijos šalį, apsupta draugų, maisto, muzikos tiek iš telefono, tiek iš pačių sukurtų garsų: gitara, akmenys, pagaliukai, paprasčiausias balsas, garsinis išsireiškimas. Norėčiau, komunikacijos žaidimų, juoko, tylos, daug eilėraščių, sklindančių iš artimųjų lūpų ir vandens. Ar 5 litrų, ar viso ežero, tačiau bent lašelio, nes jis mūsų gyvybė ir stiprybė.

– Koks įprotis tave labiausiai erzina kituose žmonėse?

– Nepaisant to, kad ne retai tenka pačiai pasirašyti nuolankumo sutartį su tinginyste, labai labai nemėgstu, kai žmonės man pareiškia, jog tingi. Aš galiu tingėti, tačiau neleisiu kitiems švaistyti laiko. Atrodo prieš jų akis, nugriaučiau jų pačių namus, kad tik žmogų motyvuočiau pajudėti ties tam tikru tikslu ir pakelti užpakalį nuo ten, kur ji jau baigia sutrūnyti. Tinginystė kitų lūpose mane iš tiesų erzina. Geriau tuomet sakyti – neturiu noro.
Tačiau giliau pamąstę suprastume, kad ne tik kitiems, bet patiems sau meluojame, nes giliai širdyje geri dalykai yra visada troškiami, tik dažnai tampa nuslopinami velnio vaisių.

– Jeigu laimė taptų pagrindine valiuta, kuo dirbtum?

– Darbas prasidėtų tokia chronologine seka: moderno, baleto šokėja; teatro aktorė; jogos, bei geresnės psichologinės savijautos mokytoja; kosmoso inžinerijos mechanikė; kinezeterapijos specialistė.

– Apie ką galėtum padaryti 40 minučių prezentaciją visiškai nepasiruošusi?

– Labai svarbi auditorija. Jei mane tiesiog be perspėjimo įvilktų į salę, tai tema turėtų būti  iš man stipriausiai patirties davusios srities, kurią su meile, be panikos sugebėčiau pristatyti. Todėl tikriausiai pradėčiau kalbėti apie jausmų sąryšį su pasauliu ir kaip prie to prisideda šokis, nes tik tai stipriausiai jaučiu ir suprantu šiuo metu. Man tik 17 metų ir tikrai galiu pripažinti, kad aš ne viską šioje srityje tinkamai ar pilnai suprantu, tačiau pastebėti, tai ką aš, paauglė, matau, jaučiu, turėtų būti kiekvienam įdomu, ne tik stebėti, bet galbūt ir palyginti save su manimi. Taigi kalbėčiau apie stiprius vidinius jausmus ir polinkį mylėti kvėpuoti, girdėti jį ir širdies dūžius, laisvę mintyse, tuomet, kai apie patį kvėpavimą visiškai užsimiršti. Tai tikriausiai būtų sietina su šokiais ir jų galia. Bandyčiau įrodyti, kaip šokis gali suartinti su savastimi, kaip stipriai jis tobulina mūsų esybę ir ryšį jausti, suprasti kitus asmenis. Daug kas to nesuprastų, daug kas į tai neįsigilintų, bet su pateiktais pavyzdžiais, manau, atsirastų suvokimas, kad tai galbūt tiesa. Trumpai tariant, kalbėčiau apie šokį, kaip meno išsiliejimo ir savivertės kėlimo sritį. Nes, nesipykstant su savimi, šokis tampa meditacija, kuri gydo ne tik tave patį, bet ir tuos, kurie tai stebi.

–Kokiu, iššūkių keliančiu, dalyku užsiėmei pastarosiomis dienomis?

– Pirmasis – netinginiauti. Antras – ansktyvas 7 valandos ryto bėgimas. Man prireikė daug vidinės stiprybės ir asmeninio palaikymo, kad sugebėčiau, tamsią šaltą naktį išlipti iš lovos, o ne apsikabinti kaldrą ir toliau eiti sapnuoti.

– Kada paskutinį kartą kvatojai iki nukritimo?

– Sunku net prisiminti…Tikriausiai, kad labai seniai, todėl teks daryti išvadas! Tačiau stengiuosi, nors silpnai, bet nuoširdžiai dažniau juoktis, ne tik būnant draugų aplinkoje, bet ir savo pačios mintyse. Todėl labai  norėčiau pasiūlyti visiems juoktis, nes mums to reikia. Nelaukite tinkamo momento, tinkamos aplinkos ir laiko, juoktis reikia dabar. Juokas negali tapti planu!

– Kokią save įsivaizduoji po 10 metų?

– Vertybės vertybės.. Ir metams bėgant jos keičiasi, o su jomis planai, bei norai. Tačiau šiuo metu labai tikiuosi, kad po dešimties metų aš būsiu sveika, laiminga, daug patirties įgijusi, kelias specialybes baigusi, daug nuotykių, planų bei iššūkių patyrusi, daug šypsenų sukėlusi ir gyvenimo džiaugsmo atnešusi kitiems asmenims ir be abejo ties svajonių darbu keliaujanti mergina. O svarbiausia galbūt jau ir kažkieno žmona, vaikų motina 🤭 Tačiau gyvenimas nenuspėjamas, svarbiausia išlikti budriems ir pozityviems.

– Ko palinkėtum trimis metais jaunesnei sau ?

–  Keturiolikmete Neda, žvelk į pasaulį paprasčiau ir pabandyki suvokti jo tikrąją paskirtį.  Būk nuoširdesnė, drąsesnė ir meilesnė savo artimiesiems, nes vienas lauke – ne karys. Ir nepamiršk, kad kiekviena neigiama mintis, bando paslėpti gerąją, o gėris visada atneš džiugesį.

– Ką tau reiškia savanorystė ?

– Savanorystė – geranoriška, nuoširdi pagalba kitiems, be jokio atlygio. Man tai išpildytas noras, pagelbėjus žmogui, pamatyti tikrą, natūralią jo šypseną, laimę ir polinkį džiaugtis gyvenimo teikiamais pasiūlymais.

– Kodėl nusprendei savanoriauti ?

– Iš tikrųjų nenorėjau savanoriauti, nes maniau, kad pavargsiu ir tuomet nesugebėsiu nuoširdžiai, tinkamai atlikti savo darbo. Tačiau kažkas viduje pakuždėjo, kad privalau tuo užsiimti. Todėl nusprendžiau savanoriauti. O savanorystei įsibėgėjus supratau, kad pradedu dar labiau įsigilinti į save. Laikui bėgant atsirado didžiulė motyvacija, dėl kurios likau ir tęsiau savanorystę toliau, kad išmokčiau perlipti per baimes, išsiugdyčiau naujų kompetencijų ir paprasčiausiai pagelbėčiau ne tik sau, bet ir tiems, kuriems reikia pagalbos.

– Palinkėjimas JUC lankytojams.

– Mieli JUC Lankytojai, ši organizacija pripildyta pačio pačio nuostabiausio, šmaikščiausio ir originaliausio personalo, kuris kiekvienos dienos minutę Jūsų visada lauks išskėstomis rankomis. Todėl perlipkite per savo baimę, požiūrius ir išdrįskite apsilankyti Jaunimo Užimtumo Centre, kartu atsivesdami ir draugą! Kiekviena akimirka šiame centre gali būti neįkainojama, jei tik pasinaudosite jos teikiamais pasiūlymais. JUC’e yra begalė žaidimų, tiek loginių, tiek juoką keliančių. Ten taip pat yra nuostabi lauko erdvė kur galite nemokamai lankytis ir išmokti važinėti riedučiais, riedlentėmis, „BMX” dviračiais; galite žaisti futbolą, krepšinį, tinklinį, lauko tenisą ar ateiti pasmaguriauti ir pabendrauti maisto piknikuose! JUC’e teikiamos psichologo ar draugo paslaugos, todėl visada sulauksi pagalbos! Žodžiu, žmonės nuostabūs, veiklos nuostabios, belieka tiks jum tapti nuostabiais!

– Noriu be galo padėkoti JUC personalui už įspūdingą galimybę susipažinti su naujais gyvenimo iššūkiais. Pirmiausia charizmatiškąjai, tuo tikruoju stiprybės varikliuku esančiai JUC direktorei Aušrai Nedzinskienei. Ačiū Jums už tokį norą ir didelį įdirbį jaunimo tobulėjimui ir gerovei. Be Jūsų judrumo, pozityvumo ir nešamo džiugesio mes, jaunimas, nepasiektume ir svarbiausia neišbandytumėme daug skirtingų veiklų, nerastume nuostabių draugų, kurie mus subūrė šioje organizacijoje! Taip pat noriu padėkoti dažniausiai nuotaiką pakeliantiems, šmaikštiems bei originaliems visiems kitiems JUC’o darbuotojams: Aistei, Gerdai, Justinui, Deividui, Daivai, Justui ir jau išėjusiam Mariui! Šie žmonės sugeba pagelbėti, prajuokinti ir motyvuoti imtis veiklų bei tobulėti. O jų kuriami projektai ir renginiai, stovyklos suteikė man daug patirties, teigiamų emocijų bei papildė noru gyventi ir džiaugtis kiekviena akimirka. Norėčiau visiems palinkėti darnos, juoko ir dar didesnių, įspūdingesnių darbų!

Ačiū Jums, labai džiaugiuosi su Jumis susipažinusi ir tikiuosi bendra veikla mus dar ne kartą suvienys! 😊❤️

Savanorystės akimirkos: