Ilgaplaukė, labai miela ir energinga mergina, vardu Marija, pastiprino JUC komandą ir pusę metų savanoriaus centre. Prisėdome jaukiai pasišnekučiuoti, pokalbis liete liejosi, nes Marija tikrai labai šviesi ir įdomi pašnekovė. Kviečiame ir Jus pažinti Mariją, kurią jau sutiksite jaunimo erdvėse.

1. Kaip sugalvojai savanoriauti?

Man patinka savanoriauti, nes esu toks žmogus, kuris duodamas kitiems savo energiją ir laiką jaučiasi laimingas. JUC man pasirodė pažįstama ir jauki vieta, kurioje lankosi gausus būrys jaunimo, todėl pagalvojau, kad tai bus puiki vieta man savanoriauti.

2. Kaip manai ar savanorystė yra svarbi jaunam žmogui?

Galvoju, kad svarbi. Ypač po karantino jaunimas yra psichologiškai labiau pažeidžiamas, o bendravimo poreikis – tikrai išaugęs. Komunikavimas internetu yra tarsi po kauke, kuri galiausia dusina bei neparodo tikrojo tavęs, todėl natūralu, kad jaunuoliai ieško būdų kaip bendrauti, išreikši save. Pastebiu, kad jauni žmonės apskritai daug kur nori save išbandyti, todėl ir imasi naujų veiklų, ieško kitokių bendravimo formų. Galbūt labiau savanoriauja jaunesni, nes jie dar turi daugiau vilties, jėgų ir idėjų kurti, prisidėti prie iniciatyvų. Svarbu ir tai, kad šiais laikais yra daugiau galimybių savanoriauti, galbūt todėl jaunimas ir ryžtasi savo laiką dovanoti kitiems.

3. Žinome, kad gyveni toliau nuo miesto šurmulio. Kaip Tave, kaip asmenybę, formavo tai, kad gyveni arčiau gamtos?

Atsirado gilesnis ryšys su gamta ji tarsi suteikia jėgų judėti pirmyn, jausti jos ritmą. Esu tikrai gamtos vaikas, tai erdvė, kur pailsiu. Pastebiu, kad pabuvusi mieste aš atiduodu energijos, o gamtoje jos vėl pasikraunu.

4. Kaip įsivaizduoji save po 5-rių metų?

Apie ateitį daug galvoju. Labai norėčiau studijuoti mediciną. Dar norėčiau perskaityti daug knygų, įskaitant ir tas, kurios susijusios su medicina, nes pastarąsias atvertusi šiek tiek pritrūkstu motyvacijos, tad norėčiau ateityje tos motyvacijos nestokoti. Na, o studijuoti norėčiau Lietuvoje, nes čia mano namai, viskas pažįstama ir artima. Suprantu, kad studijoms teks palikti namus gamtos prieglobstyje ir esu pasiruošusi gyvenimui dideliame mieste, žinau, kad ieškosiu tų vietų, kuriose galėsiu atstatyti savo energiją ir pailsėti.

5. Ar legvai pasiduodi spontaniškiems iššūkiams?

Per vidurį. Esu ir gana spontaniška, bet tuo pačiu metu ir mėgstanti planuoti. Jaučiu, kad emociškai esu pasirengusi kelti sau iššūkius.

6. Kaip manai, ar tavo aplinkoje daugiau žmonių, turinčių panašius pomėgius kaip tu ar dominuoja žmonės, kurie domisi skirtingais interesais?

Manau, kad pažįstu nemažai žmonių, kurie domisi skirtingais dalykais ir randu su jais bendrą kalbą. Esu gana atviras žmogus ir priimu visus kaip unikalius. Savo aplinkoje turiu pažįstamų, kurie gan profesionaliai užsiima sportu ir mane žavi tas jų užsidegimas, nes pačiai sportas yra ganėtinai svetimas, tikrai neturėčiau tiek valios rimtai ir nuosekliai sportuoti.

7. Įvardyk tris dalykus be kurių neįsivaizduoji kiekvienos savo dienos.

Pirmas būtų muzika – klausau jos įvairios nuo K-POP, R&B, POP, tikrai mėgstu ir klasikinę. Patinka tokie kūriniai, kuriuose dominuoja aukštos natos. Ir dar muzikos klausau todėl, kad mėgstu tą pakylėtą jausmą.

Antras – šeima ir draugai. Artimųjų ratas man teikia džiaugsmą. Smagu, kad su jais puoselėju itin artimus ryšius, esu dėkinga, kad jie priima mane kokią kokia esu. Kartu leidžiame daug laiko, žaidžiame stalo žaidimus.

Trečiąjį įvardinčiau – tikėjimą. Esu tikintis žmogus ir beveik kiekvieną sekmadienį lankausi bažnyčioje, man tai ne pareiga, o savęs pažinimas. Kas vakarą maldoje padėkoju už dieną ir tai kas svarbu. Man patinka mūsų bažnyčios bendruomenė ji gana jaunatviška, motyvuojanti, per sutvirtinimą sutikau daug įkvepiančių žmonių, kurie padėjo man pamatyti kitą tikėjimo pusę.

8. Kokios trys tavo stiprybės (supergalios)?

Viena iš supergalių būtų, atsakingumas, nes daugelis žmonių taip apie mane atsiliepia. Atsakinga esu ir dėl savęs ir dėl kitų.

Esu baigusi dailės mokyklą, todėl esu stipri mene. Laisvalaikiu piešiu akvarele, mėgstu užfiksuoti maistą, gėles, gamtą. Patinka Van Gogo piešiniai, jo stilistika, esu mačiusi keletą jo originalių darbų, jie paliko iš tiesų stiprų įspūdį.

Man labai patinka padėti žmonėms nuo pat mažumės, gal todėl ir linkstu prie medikės profesijos. Manau, kad šią profesiją labiau pasirenka ne žmones, o ji pati juos pasirenka, tai labiau pašaukimas. Ne kiekvienas gali būti šioje profesijoje, reikia tam tikrų savybių, žmogaus kūnas yra labai delikatus ir ne viską gali grįsti mokslu, reikia ir pajautimo. Manau, kad turiu tas savybes ir dar degu dideliu pasiryžimu padėti kitiems.

9. Kokių lūkesčių turi sau ir kokios patirties tikiesi įgauti savanoriaudama JUC?

Tikiuosi turėti įsimintinų akimirkų, įgauti daugiau patirties, kaip tvarkytis įvairiuose nenuspėjamose situacijose. Noriu pažinti dar įvairesnius žmones. Nebijau prisiimti atsakomybių, noriu pasitobulinti dirbti komandoje, nes galvoju, kad šį gebėjimą svarbu auginti.