Spalio 27-29 d. stalo žaidimo kūrėjų komanda pajudėjo į „Kūrėjų ekspediciją“ Vilniuje, įgyvendindami antrąją Švietimo ir mokslo ministerijos finansuojamo Druskininkų jaunimo užimtumo centro (JUC) neformaliojo vaikų švietimo projekto „Žaidimų pandemija“ misiją. Jaunuoliai aplankė stalo žaidimų bendruomenes ir dalyvavo jas vienijančiuose renginiuose, su profesionaliais meistrais dalyvavo RPG (vaidmenų žaidimų) mokymuose-sesijose, klausėsi pasakojimų apie verslumą, profesijos pasirinkimo galimybes, stalo žaidimų parduotuvių ir pardavėjo/leidėjo darbo specifiką.

Druskininkų JUC projekto „Žaidimų pandemija“ dalyviai aplankė stalo žaidimų bendruomenes ir dalyvavo jas vienijančiuose renginiuose

Pirmojoje projekto dalyje, pasitelkdami savanorius jaunuolius ir Druskininkų stalo žaidimų klubą „Board Punks“, mobili Druskininkų JUC komanda su edukaciniais stalo žaidimų užsiėmimais aplankė skirtingas mokyklas, jaunimo ir bendruomenės centrus Marijampolėje, Kybartuose, Krokialaukyje, Šventežeryje ir kitur, taip pat Alytaus vaikų globos namus. Ten jie dovanojo ne tik stalo žaidimus, bet ir džiaugsmą bei unikalias patirtis.

Kodėl stalo žaidimai? Projekto vadovo Juozo Kazlausko teigimu, tai unikali edukacinė priemonė ir terpė, skatinanti tarpusavio bendravimą ir supratimą, komandinius įgūdžius, žaidimo forma vystanti gebėjimus priimti loginius sprendimus, lavinanti vaizduotę, kūrybinį ir kritinį mąstymą: „Kai matai vaiką, kuris perlipa  per baimes ir sunkumus ir, įveikęs savo užsidarymą, jungiasi prie kitų, patirdamas unikalų žaidimo, pažinimo ir bendrystės džiaugsmą, nekyla jokių abejonių apie projekto prasmę ir tikslingumą.“

„Stalo žaidimai Lietuvoje, ypač regionuose, kol kas dar suvokiami labai vienpusiškai, – priduria Juozas. Daugeliui pažįstami tik klasikiniai „Monopolis“, „Uno“ ir panašūs žaidimai, tačiau turiu jums naujieną – modernių stalo žaidimų akivaizdoje jie yra itin prasti bei pasenę. Egzistuoja daugybė skirtingas temas, žanrus ir mechanikas reprezentuojančių modernių stalo žaidimų, o pats hobis yra pakilime. Pavyzdžiui, JAV vyksta kasmetinis „GenCon“ konventas, sutraukiantis daugiau nei šešiasdešimt tūkstančių paties įvairiausio amžiaus žmonių.“

Prie projekto, kaip savanoris, prisijungęs psichologas Tomas Šlapikas antrina: „Šiame projekte įsitikinau, jog stalo žaidimai skirti ne vien smagiam laiko praleidimui, juos pasitelkdami, mes galime „pralaužti ledus“ bendraujant su jaunimu, lavinti tiek jų, tiek savo įvairiausius įgūdžius. Taip pat mokomės mandagaus bendravimo – žaidimo taisyklių laikymasis įpareigoja užgniaužti savo norus ir leisti kitam žaidimo dalyviui atlikti savo veiksmus; ugdome matematinius įgūdžius bei loginį mąstymą spręsdami susidariusias žaidybines situacijas; puoselėjame gebėjimus geriau suprasti kitus, stebėdami jų elgesį ir kūno kalbą bei patys mokinamės pateikti save.“

Trečiosios ir paskutinės projekto misijos „Stalo žaidimų laboratorija“ metu, jaunuolių komanda, remdamasi grįžtamuoju ryšiu, refleksija bei įgyta patirtimi, padedant stalo žaidimų ekspertams ir lektoriams, įgyvendins stalo žaidimo kūrimo procesą – idėjos ir koncepcijos generavimą, žaidimo mechanikų ir komponentų kūrimą, dizainą, testavimą.

Ką gi sako projekte dalyvavę jaunuoliai?

Dominykas Simpukas, 18 m.: „Jaunimo užimtumo centre gavęs pasiūlymą keliauti į Alytaus vaikų namus bei Krokialaukį, nedelsiant sutikau ir nepasigailėjau. Kelionėje patyrėme daug nuotykių, atnešėme ir pasisėmėme daug džiaugsmo bei gerų akimirkų. Supažindinome jaunimą su moderniais stalo žaidimais ir galbūt atvėrėme kelią į taip vadinamą „Geek“ pasaulį. Nepakartojamoje stalo žaidimų „viruso“ kelionėje su savo „Board punks“ stalo žaidimų klubu tris dienas lavinau, tobulinau ir mokiausi stalo žaidimų meno iš garsiausių Lietuvos „gamer‘ių“. Vilniuje patyrėme daug įspūdžių, kurių nepamiršime, dar labiau pagilinome savo žinias bei įgūdžius.

Dovydas Kalėda, 18 m.: „Lankymasis Krokialaukyje ir Alytaus vaikų globos namuose man buvo galimybė pasidalinti stalo žaidimų suteiktu džiaugsmu su žmonėmis, kurie jais nelabai domisi, ar neturi galimybės juos pažinti. Tai įdomi patirtis – daryti tai, ką mėgsti, bei mokyti žmones suteikti bendradarbiavimo, komunikacijos įgūdžių buvo nerealu.

Kelionėje Vilniuje su draugais ir bendraminčiais buvo ypatingai smagu ir įdomu gyventi 3 dienas kartu, vaikščioti po Vilnių, lankytis stalo žaidimų klubuose ir žaisti su įvairiais žmonėmis. Dalintis džiaugsmu buvo pats įdomiausias, ir, manau pagrindinis dalykas, dėl ko čia važiavau. Tai yra neišdildomi įspūdžiai ir prisiminimai.“