Šaltąjį 2021 m. sausio mėnesį Druskininkai pasitiko tris savanorius, kurie įsiliejo į miesto organizacijas, taip pradėdami savo savanorystės kelią. Praėjus 10-čiai mėnesių Druskininkų jaunimo užimtumo centro vykdomas Europos solidarumo korpuso projektas „Veiklus jaunimas – veikli bendruomenė“ pasiekė finišo tiesiąją. Pagal šią programą net trys savanoriai iš Italijos, Turkijos ir Sakartvelo savanoriavo Druskininkų miesto organizacijose, įgavo naujos patirties ir supažindino vietinę bendruomenę su savo šalių kultūra ir išskirtinumais.

Druskininkų jaunimo užimtumo centras dėkoja Druskininkų „Atgimimo“ mokyklai ir lopšeliui-darželiui „Žibutė“ už partnerystę ir bendrą mentorystės kelionę, kurioje visos organizacijos paaugo bei drauge sprendė kilusius iššūkius ir klausimus. 

Lopšelio-darželio kolektyvas ir mažiausieji išlydėjo savanorę Zeynep (iš Turkijos) apkabinimais, pačių suorganizuota programa ir simboline atributika. Lopšelio-darželio direktorės pavaduotoja ugdymui Rita Rimkevičiūtė dalijosi, kad šios patirties dėka pagerino anglų kalbos įgūdžius ir įveikė turėtą baimę bendrauti kita kalba, na o per šį laikotarpį jos su Zeynep tapo artimomis bičiulėmis. Lopšelio-darželio „Žibutė“ direktorė Rasa Vaisietienė, teigė, kad organizacijai ši patirtis buvo labai naudinga ir kad, ją dar kartotų, nes Zeynep puikiai įsiliejo į kolektyvą, nuoširdumu ir atidumu užbūrė savanorystės metu globojamus mažuosius, kurie kasdien apipildavo ją apkabinimais ir dėmesiu. Pati mergina graudinosi ir sakė, jog stipriai prisirišo prie vaikučių ir turėtos rutinos, taip pat jaučiasi paaugusi, kaip asmenybė: tapo kur kas savarankiškesnė ir atsakingesnė, džiaugiasi supratusi, kad norėtų savo darbinę ateitį sieti su vaikais.

Rovena Kvaraciejūtė, Druskininkų anglų kalbos mokytoja-pedagogė, su savanore Valentina (iš Italijos) užmezgė gražią draugystę ir teigė, kad Valentina buvo labai pareiginga, energinga ir ryški mokyklos bendruomenėje. Visada kupina idėjų ir gebanti padėti jai klasėje dirbant su mokiniais. – „Ji buvo tarsi dar viena mokytoja mano pamokų metu, todėl nuveikti galėdavome kur kas daugiau. Pamokos su Valentina būdavo dinamiškesnės, džiaugiuosi, kad mokiniai turėjo galimybę praktikuotis kalbėti angliškai su kitataučiu žmogumi. Taip pat esu labai laiminga, kad galėjau matyti, kaip Valentina puikiai susitvarko su jai paskirtomis užduotimis. Ji tikrai skleidėsi kaip asmenybė, įgyvendino savo iniciatyvas, netgi pradėjo kitus mokyti italų kalbos“ – su užsidegimu dalijosi Rovena.

Pasiteiravome, kokias įsimintiniausias akimirkas Valentina ir Zeynep išsiveš namo – abi lyg sutarusios teigė, jog labiausia pasiilgs pačių vaikų ir jų apkabinimų, nes tai suteikė jausmą, jog jų laikas ir pastangos yra vertinamos. Valentina dar pasidžiaugė įgavusi didesnio pasitikėjimo savimi, nugalėjusi tam tikras vidines baimes ir turėtus nusistatymus, ji jaučiasi tapusi savarankiškesnė ir gebanti geriau organizuoti savo dienotvarkę bei su nekantrumu laukianti to, ką atneš Naujieji metai. – „Buvo ir sunkių momentų, kuomet teko dirbti nuotoliu ar susidurti su kabinio barjero sukeltais nesklandumais, tačiau bėgant laikui sugebėjau atrasti, kaip integruoti savo iniciatyvas ir sumanymus į mokyklos gyvenimą“ – vardijo Valentina.

„Mano pokyčiai stebina mane pačią“ – tokiais žodžiais pradėjo savo sakinį Zeynep. „Atvažiavau labai nedrąsi, pergyvenau, kad silpnai kalbu angliškai, tačiau čia sutikti žmonės visai nekreipė į tai dėmesio ir labai mane palaikė. Nepaprastai džiaugiuosi ir pagerėjusiais kompiuterinio raštingumo įgūdžiais, nes, jaučiu, tai buvo silpniausia mano kompetencija, kurią jaučiuosi pagerinusi“ – su šypsena mintį baigė Zeynep.

JUC direktorė Aušra Nedzinskienė pasidžiaugė visais projekto momentais, kurie kėlė ir iššūkių ir pasididžiavimo. – „Tai pirmasis Europos solidarumo korpuso programos projektas, įgyvendintas mūsų mieste, bet tikiu, kad ne paskutinis. JUC‘e savanoriavęs Elmar, projektą paliko kiek anksčiau dėl iškilusių sveikatos problemų, tačiau jis irgi visus JUC komandos narius įtraukė į mokymosi bei dalijimosi džiaugsmą. Sakau mokymosi, nes savanorystės metu vieni iš kitų mokomės. Mokėmės pažinti vieni kitus, leidomės į nepažintų kultūrų ir atradimų kelionę bei dalijomės savo žiniomis, metodais ir turimais įgūdžiais. Mums, kaip komandai, buvo iššūkių, bet mes tikrai susitvarkėm ir įgavom naujos patirties. Manęs klausė ar buvo sunku,  – sakau, kad ne, nes prie projekto dirbo puiki JUC komanda. Tikrai komanda yra puikiai pasiruošusi ir nors nedrąsiai, tačiau ryžtingai ėjo šiuo kelio ruožu. Taigi sunku nebuvo – buvo labai įdomu.

Paskutinio susitikimo metu, klausydama merginų pasakojimų, mokyklos ir darželio bendruomenės narių atsiliepimų, supratau, kad šio projekto sėkmė – yra bendruomenė. Savanoriai jautėsi gerai, dėka žmonių, kurie visada buvo šalia. Jos dalijosi, nes buvo norinčių priimti, jos mokėsi – nes joms buvo skirtas ypatingas dėmesys. Nuoširdus ačiū visiems, kurie buvo šios kelionės palydovais. Ir baigti norisi Gibram Kahlil pasakyta mintimi, kad „Viską, ką turit, kada nors bus atiduoda kitiems. Todėl duokit dabar, idant dovanos būtų Jūsų, o ne Jūsų įpėdinių“.“ – savo įspūdžiais pasidalino A. Nedzinskienė.

Projektas: Active youth – active community (Veiklus jaunimas – veikli bendruomenė)

Projekto numeris: 2019-3-LT02-ESC11-006635

Projektą finansuoja: Europos solidarumo korpusas

Druskininkų jaunimo užimtumo centro informacija