Kvalifikuotų darbuotojų iš Brandenburgo ir Lietuvos mainai tema – profesija ir profesionalumas darbe su jaunimu bei įtrauktis darbe su jaunimu
Savaitė Vokietijoje, Brandenburgo žemėje, Senftenberg mieste praėjo labai greitai. Greitis susijęs su dviem dalykais – tema, kuri yra labai aktuali bei žmonės, kuriems rūpi darbo su jaunimu laukas. Mainų tikslas – užtikrinti specialistų, dirbančių su jaunimu, iš Lietuvos ir Brandenburgo, apsikeitimu patirtimi analizuojant jaunimo darbuotojo profesines vertybes ir laikyseną, kelti savo kompetencijas šioje srityje.
Didžiąją mainų dalį praleidome Kultūros ir laisvalaikio centre „Pegasas“, kuris prieinamas skirtingoms amžiaus grupėms bei auditorijoms: įrengtos erdvės, kur priimamos mamoms su mažais vaikais, įrengtos erdvės bei teikiamos laisvalaikio užimtumo programos pradinių klasių vaikams, teikiamos atviro darbo jaunimui veiklos bei organizuojamos įvairios šventės skirtingoms amžiaus grupėms. Maik Conrad, šios įstaigos vadovas, labai nuoširdžiai aprodė ne tik centro erdves, bet ir aptarė įvairias situacijas bei kylančius iššūkius.
Lankantis Vaikų ir jaunimo cirke „Harlekids“ kilo daug minčių, kaip kalba eina apie įtrauktį. Iš tikrųjų, gera stebėti vaikų ir jaunuolių priėmimą, įsitraukimą ir norą tobulėti. Peggy Winter – šio centro vadovė, tik patvirtino, kad įtrauktis leidžia ne tik jaunuoliams, bet ir bendruomenės nariams labiau įsitraukti tada, kaip yra vienijanti veika ar įrankis – padedantis įsitraukti, išbandyti ar patirti.
Nagrinėta daug skirtingų temų: „Profesija ir profesionalumas darbe su jaunimu/Įtrauktis darbe su jaunimu“, „Dėmesingo įsisąmoninimo potencialas įgyvendinant įtrauktį – jaunimo (socialiniame) darbe“, „Įtraukties atostogos ir kt. Skirtingų seminarų metu aiškintasi apie tai kaip darbas su jaunimu turi pozicionuoti save, kad būtų galima dirbti su įvairiais jaunais žmonėmis? Ką reiškia konkrečiai darbas su neįgaliais jaunuoliais? Kiek, ką ir kokie poreikiai žinomi apie jaunus žmones su negalia artimiausioje socialinėje aplinkoje? Kaip konkrečiai kreipiamės į šiuos jaunus žmones? Kokios laikysenos tai reikalauja iš specialistų pusės? Kokių sprendimų reikia, kad a) specialistams, b) jaunimui, c) įstaigai nebūtų užkrauta per didelė našta? Kokia turi būti kalba, kad supratų visi, skirtingas negalias turintys asmenys ir kt. Skirtingų metodų pagalba buvo sudaryta galimybė patiems pajausti skirtingų negalių apraiškas ir reflektuoti apie jas.
Labai džiaugiuosi, kad tokios jaunimo darbuotojo formos yra vykdomos.