Keturios iniciatyvos. Keturios skirtingos istorijos. Keturios augimo kelionės.
2026-07-22
Druskininkuose vasara vaikams buvo kupina veiklos ir nuotykių
2026-08-31
Europos Sąjungoje vis daugiau dėmesio skiriama žmonių su negalia teisėms ir įtraukiajam ugdymui. Rengiamos strategijos, keliami ambicingi tikslai, plečiamos finansavimo galimybės. Vis dėlto didžioji dalis šių iniciatyvų orientuota į formalųjį švietimą – mokyklas ir universitetus. Jaunimo darbas, neformalusis ugdymas ir kitos jaunų žmonių ugdymosi erdvės politiniuose dokumentuose beveik neminimos. Jauniems žmonėms, turintiems specifinių mokymosi sutrikimų (SLD), pavyzdžiui, disleksiją, diskalkuliją ar dispraksiją, ši spraga turi labai konkrečių pasekmių. Nuo jos priklauso, ar mokykloje suteikta pagalba tęsis ir už klasės ribų – jaunimo centre, vasaros stovykloje, skautų veikloje ar kitose neformaliojo ugdymo aplinkose, kuriose jie taip pat mokosi, ugdo įgūdžius ir dalyvauja bendruomenės gyvenime.
Strategija, orientuota į klasę, bet ne į gyvenimą ar už jos ribų
Pagrindinis Europos Sąjungos politikos dokumentas šioje srityje – 2021–2030 m. Europos žmonių su negalia teisių strategija – numato siekį užtikrinti įtraukųjį ugdymą visais švietimo lygmenimis ir pripažįsta, kad besimokančiųjų su negalia ir be jos pasiekimai vis dar reikšmingai skiriasi. Nors strategija išsiskiria ambicingais tikslais, dauguma joje numatytų priemonių – mokymo programų atnaujinimas, mokytojų kompetencijų stiprinimas ir prieinamumo standartų diegimas – orientuotos beveik vien į formalųjį švietimą. Neformalusis ugdymas, savišvieta ir jaunimo darbas jose užima gerokai kuklesnę vietą.
Šiuo metu ši tema ypač aktuali, nes Europos Komisijos 2026 m. darbo programoje numatytas strategijos atnaujinimas. Naujas veiksmų planas turėtų būti pristatytas 2026 m. antrąjį ketvirtį, kadangi ankstesnis buvo numatytas tik iki 2025 m. Strategijos peržiūra suteikia galimybę plačiau pažvelgti į įtraukties politiką ir joje aiškiau įtvirtinti jaunimo darbo vaidmenį. Vis dėlto tam reikės ir paties sektoriaus iniciatyvos – jei jaunimo darbo bendruomenė aktyviai neįvardys savo poreikių bei indėlio, kyla rizika, kad ši sritis ir toliau liks nuošalyje.
Skaičiai kalba patys už save
Naujausi 2025 m. lapkritį paskelbti „Eurostat“ duomenys atskleidžia, kokios pasekmės kyla tuomet, kai pagalbos sistema apsiriboja vien formaliuoju švietimu. 2024 m. net 44,2 proc. 18–24 metų jaunuolių, turinčių sunkią negalią, Europos Sąjungoje anksti pasitraukė iš švietimo ar profesinio mokymo sistemos. Tarp jų bendraamžių be negalios šis rodiklis siekė vos 8 proc. Net ir tarp jaunuolių, turinčių lengvesnę negalią, ankstyvo pasitraukimo rodiklis buvo daugiau nei du kartus didesnis – 17,1 proc., palyginti su 8 proc. tarp negalios neturinčių bendraamžių.
Kai jaunas žmogus dėl įvairių priežasčių palieka formaliojo švietimo sistemą, dažniausiai nutrūksta ir visa iki tol jam teikta pagalba – nebelieka papildomo laiko užduotims atlikti, pritaikytos mokymosi medžiagos, specialistų konsultacijų ar individualaus palaikymo. Tuomet tenka pasikliauti tuo, ką gali pasiūlyti bendruomenės, jaunimo organizacijos ar vietos iniciatyvos. Deja, daugeliu atvejų šios erdvės nėra pasirengusios perimti mokyklos vaidmens – joms trūksta ne tik tinkamų priemonių ir kompetencijų, bet ir nuoseklaus finansavimo bei sisteminio palaikymo.
Kodėl tai yra ne tik mokyklų, bet ir jaunimo darbo klausimas
Neformalusis ugdymas nėra mažiau vertinga alternatyva formaliajam švietimui. Daugeliui jaunų žmonių, turinčių specifinių mokymosi sutrikimų, būtent jaunimo darbe atsiranda galimybė atkurti pasitikėjimą savimi, ugdyti lyderystę ir patirti priklausymo bendruomenei jausmą po ilgų metų akademinių sunkumų.
Jaunimo centrai, mokymai ar tarptautiniai mainai nerašo pažymių, tačiau juose vis tiek gausu veiklų, kurios gali kelti iššūkių: grupinis darbas, rašytinės instrukcijos, ribotas užduočių atlikimo laikas ar informacijos apdorojimo reikalaujantys metodai. Jaunas žmogus, turintis disleksiją ar dispraksiją, tokiose situacijose susiduria su labai panašiomis kliūtimis kaip ir mokykloje. Skirtumas tas, kad neformaliojo ugdymo aplinkoje dažniausiai nėra aiškiai apibrėžtų pagalbos mechanizmų ar pritaikymų.
Jaunimo darbas gali užpildyti šią spragą
Būtent šią problemą siekia spręsti projektas „DYS in Youth Field“, kurio tikslas – suteikti jaunimo darbuotojams praktinių žinių, metodų ir priemonių, padedančių neformaliojo ugdymo veiklas padaryti iš tiesų prieinamas įvairių mokymosi poreikių turintiems jauniems žmonėms.
Jeigu Europos Sąjunga siekia kurti įtraukią visuomenę, įtrauktis negali baigtis ties mokyklos durimis, ji turi tapti neatsiejama ir jaunimo darbo dalimi – ten, kur jauni žmonės mokosi bendradarbiauti, atranda save, ugdo pasitikėjimą ir kuria savo ateitį.
Šaltiniai
- Europos Komisija. European Strategy for the Rights of Persons with Disabilities 2021–2030.
- European Platform for Rehabilitation (EPR). 2026 European Commission Work Programme Includes Actions in Disability Strategy, Education, Quality Jobs, Mental Health, and AI (2025 m. spalis).
- Eurostat. Early school leavers: high share for youth with disability (2025 m. lapkričio 13 d.).
- Eurostat. Disability statistics – access to education and training (Statistics Explained).
***********************************************************
Straipsnis parengtas vykdant projektą „DYS in Youth Field”
Projekto Nr. 2024-2-BE04-KA220-YOU-000271848
Projektas finansuotas ES lėšomis
Partneriai: Logopsycom; Jovesolides España; Escape4Change; Eunoia
