Kerinčio žvilgsnio, gilios asmenybės mergina su dar ir ypatingu vardu, prisijungė prie Druskininkų JUC komandos. Ji Deira – naujoji centro savanorė, šiek tiek paslaptinga, turinti savo nuomonę, kupina noro dalintis su tais, kuriems reikia pagalbos, labai įdomi pašnekovė ir stebinanti savo brandumu bei vertybinėmis nuostatomis. Jos nepastebėti tikrai neįmanoma, labai tikimės, kad jaunimo erdvėse ją pažinsite geriau, nes jos savanorystės kelionė tik prasidėjo😊.

Prisėdome jaukiam pokalbiui ir jau nuo pirmųjų klausimų pasidarė aišku, kad ši mergina savyje talpina lobynus. Retai sutiksi jauną žmogų tokį išmintingą ir brandų savo vidumi. Labai kviečiame ir Jus į šį įdomų pokalbį.

Jei būtum gyvūnas, koks būtum ir kodėl?

Tikrai būčiau meškėnas. O kodėl? Dėl mūsų išvaizdos panašumų :D. Jų paakiai juodi, kaip ir mano – juokiasi – man jie būna juodi dėl neišsimiegojimo. Dėl įvairių veiklų krūvio nukenčia miegas, tad pasekmės atsispindi veide. Be to, aš ne taip sveikai maitinuosi, meškėnai irgi mėgsta ieškoti maisto įvairovės – juokiasi.

Kaip tave apibūdintų tavo šeima ir draugai?

Užkietėjusi perfekcionistė, labai užsispyrusi ir maksimalistė. Bandau padaryti viską, ką noriu, tačiau ne visada spėju, todėl dažnai nukenčia miegas. Be to, šių savybių dėka esu pirmūnė, jos man padėjo pasiekti puikių rezultatų dailėje, o ši sritis reikalauja daug kruopštumo ir atsidavimo. Kai viskas savo vietoje ir viskas ką suplanavau – įgyvendinta, jaučiuosi laiminga. Šias savo savybes paveldėjau iš moteriškosios šeimos pusės. Turiu netgi tatuiruotę su užrašu „meraki“, graikų kalba tai reiškia daryti iš širdies. Aš tikrai viską darau iš širdies.

Kokie Tavieji pomėgiai? Pasidalink.

Nuo mažens visada užsidegu vienu dalyku ir tik juo gyvenu. Būdama 4-oje klasėje gerai mokiausi, lankiau būrelius ir atrodė, kad liko tik viena sritis, kurioje galėčiau tobulėti – dailė. Pradėjau lankyti dailės mokyklą, kasdien piešti bei prašyti kitų pagalbos, kad suprasčiau žmogaus anatomiją bei kitas subtilybes. Mano visuose socialiniuose tinkluose  buvo galima rasti sekamus mokomuosius vaizdo įrašus susijusiais su piešimu. Tamsioji šio užsidegimo pusė ta, kad išryškėjo miego sutrikimai, kuo labiau tobulinausi, tuo ilgiau užtruko procesas, kartais net ir po 18 val. Pastaraisiais metais, piešiu mažai vos vieną piešinį per mėnesį, manau, įvyko perdegimas. Dabar piešiu tik, kai turiu užsakymą arba mokau kitus. O mokymas kitų mane pačią išmokė atrasti sistemą ir perteikti žinias suprantamai kitiems, be abejo, patobulėjo ir anatomijos žinios bei supratimas, kaip piešti tikroviškesnius portretus.

Kaip elgiesi, kai ištinka netikėti iššūkiai ir atrodo, jog tai ne tavo jėgoms?

Kai nutinka tokios situacijos, suplanuoju vizitą pas psichologę, tam, kad suprasčiau ir garsiai įvardinčiau savo jausmus tose situacijose, kurios užklumpa, nes silpnybės momentuose – lengva pamesti save bei priimti sprendimus, kurių vėliau gal ir gailėsiesi. Tad nereaguoju karštakošiškai, stengiuosi, kad mano apsisprendimuose vyrautų logiškumas. Dar kreipiuosi ir į savo palaikymo komandą: šeimą, draugus, tam kad nesijausčiau vieniša. Šitą problemų sprendimo mechanizmą atradau dėl to, kad padėčiau sau. Mano mama nėra labai iškalbinga asmenybė, tad jos paskatinta ir padrąsinta į nežinomus klausimus atsakymų ieškau su specialistais ir ši praktika man puikiai veikia.

Kaip manai kokios aplinkybės turi susiklostyti, kad žmogus atrastų tikrąjį save?

Atkreipsiu dėmesį į žodį tikrąjį. Mano nuomone, kad išsigrynintumei, kas esi, pirmiausia turi skirti laiko sau ir pabūti vienumoje. Tik tada gali išgirsti savo vidų bei suprasti dalykus, kurie tau yra svarbūs. Labai lengva pasimesti kitų žmonių ritme, nuomonėse, lūkesčiuose ir nebegirdėti savo vidinio balso. Esu jauna, ir pripažinsiu, man vis dar rūpi kitų nuomonė, pagaunu save, kad kiti vertins ir kritikuos, tad motyvacija dažnai krenta. Manau, esu savęs atradimo kelyje ir bandau koncentruotis ne į tai, kokią mato mane kiti, o kokia esu iš tiesų.

Kokie žmonės ar jų savybės tave inspiruoja? Ar gali įvardinti konkrečias asmenybes?

Labiausia įkvepia žmonės, kurie yra užsidegę ir atsidavę vienam dalykui. Inspiruoja mano draugė Akvilė bei daugelis menininkų, kuriuos seku socialinėje erdvėje.

Talentas, kurio neturi, bet norėtumei turėti ir kodėl?

Norėčiau mokėti groti instrumentu: pianinu arba gitara. Daugelis mano šeimos narių yra baigę muzikos mokyklą. Tėtis nupirko gitarą, tad norėčiau pateisinti jo lūkesčius groti, manau, labai jį pradžiuginčiau, o ir mane šis jausmas labai sušildytų.

Jei pasirodytų džinas su nuostabia lempa, kokių trijų norų iš jo paprašytumei?

Pirmiausia, jaučiu didelę neteisybę tarp turinčių daug pinigų ir jų neturinčių. Norėčiau turėti daug pinigų, kad padėčiau tiek talentams, tiek įvairioms organizacijoms. Be galo man gaila beglobių gyvūnų, norėčiau visais jais pasirūpinti. Gal tokiems, jau nebegalintiems grįžti į savo natūralią gyvenamąją aplinką, pastatyčiau draustinį  su visu aprūpinimu.

Antra, kartais pagaunu save, kad jaudinuosi dėl egzaminų, o tuo tarpu kažkur pasaulyje kiti jaunuoliai jaudinasi, kad neturi tėvų ar maisto – tai mane labai graudina. Todėl šią nelygybę tikrai norėčiau ištaisyti.

Taigi, visi mano norai sukasi apie pinigus, norėčiau jų turėti tiek, kad nereikėtų dirbti ir savo laiką skirčiau geriems darbams.

Kokį prisiminimą labiausiai brangini?

Vienas iš širdžiai maloniausių momentų yra apie mano sesę.  Ji už mane gerokai vyresnė ir kartą pasiėmė mane keliauti į kalnus su savo draugėmis. Tos kelionės metu labai suartėjom, rodosi tas amžiaus skirtumas tarp mūsų sumažėjo, gal net išnyko. Laikas kartu man buvo labai didelė dovana. Jaučiau pripažinimą ir džiugesį, kad net ir būdama jaunesnė galiu betarpiškai bendrauti ir pritapti jos aplinkoje bei būti savimi.

Jei būtum mažos salos valdovė, kaip atrodytų tavo valstybė ir valdymas?

Esu įsitikinusi, kad valdžia negali priklausyti nuo vieno žmogus. Todėl skirtingoms sritims paskirčiau tinkamus žmones pagal jų tinkamas kompetencijas. Tarkime, tas kuris sklandžiai kalba, būtų atsakingas už įstatymų viešinimą, tas kuris gerai žvejoja, būtų atsakingas už maisto tiekimą ir pan. Tikrai burčiau komandą, kuri padėtų man taikiai ir gražiai valdyti.

Ar manai, kad pinigai sugadina žmogų ir ar geri žmonės šiais laikais „nyksta“?

Nemanau, kad pinigai gadina žmones, galbūt labiau įtakos turi jų elgesiui. Gal kai kurie jaučiasi perdėtai autoritetingi,  privilegijuoti bei mano, kad turi daugiau teisių nei kiti. To pasėkoje, žmonės praranda empatiją, o jos netekę žmonės susireikšmina ir nemato kitų skausmo. Dėl gerų žmonių nykimo, tikrai nemanau, kad jų mažėja, galvoju, jų kaip tik daugėja ir daugės ateityje.  To priežastimi galėtų būti tai, jog dauguma jaunų tėvų sąmoningiau augina savo vaikus: su pagarba, pasitelkdami specialistų pagalbą, neperduodami savo vaikystės traumuojančių patirčių. Tokiai kartai mažėja priespauda ir lūkestis būti tuo, kuo nesi. Tokie žmonės nejaučia atstūmimo, jiems atsiveria erdvė platesnėms pažiūroms, tad jie bus geresni mūsų bendruomenės dalyviai.