Ketevani Japharašvili – žavi, rami ir artistiška, 22 metų jauna mergina, atvykusi iš Sakartvelo į Druskininkų jaunimo užimtumo centrą savanoriauti. Ji nuo pat pradžių buvo labai atvira dėl savo psichikos sveikatos problemos ir nevengė apie tai kalbėti viešai.

Taigi, kas yra ciklotimija? Tai lengvesnis, ilgiau trunkantis bipolinio sutrikimo tipas. (Ciklotimija taip pat kartais vadinama III-uoju bipoliniu sutrikimu, tačiau tai nėra oficialus diagnostinis jos terminas.) Ji yra švelnesnė už I arba II tipą, nes depresijos ir hipomanijos epizodai nėra tokie intensyvūs, kaip kitų dviejų sutrikimų. Tarp emocinių pakilimų ir nusileidimų žmonės, sergantys ciklotimija, gali jaustis normaliai. Tačiau svarbu gauti tinkamą pagalbą, nes sutrikimas gali labai paveikti kasdienį gyvenimą ir turėti įtakos santykiams namuose ir darbe.

• Miela Keti, ar galėtumei apibūdinti savo patirtį gyvenant su ciklotiminiu sutrikimu? Su kokiais pagrindiniais simptomais ir iššūkiais susiduri kasdien?

Su ciklotiminiu sutrikimu aš patiriu ekstremalius nuotaikų svyravimus tarp pakilios ir prastos nuotaikos, kurie pasireiškia per nespecifinį laikotarpį. Didžiausias iššūkis man yra jo nenuspėjamas pobūdis, pavyzdžiui, niekada nežinau, kaip jausiuosi per ateinančias dvi valandas.

• Ką norėtumei, kad žmonės žinotų apie šią psichikos sveikatos problemą?

Labai svarbu suprasti, kad ciklotimija nėra susijusi tik su įprastais „nuotaikos svyravimais“ , ją patiriantis žmogus nėra tiesiog „nenuotaikingas žmogus“. Net trumpi epizodai, trunkantys vos kelias valandas, gali būti daug intensyvesni ir sudėtingesni nei tipiškos geros ir blogos nuotaikos.

• Kaip paprastais ir suprantamais žodžiais apibūdintumei sutrikimą, kad jį suprastų visi?

Norėčiau pateikti vaizdinę interpretaciją. Nuotrauka puikiai atspindi simptomus.

• Kaip supratai, kad galbūt susiduri su psichinės sveikatos problemomis?

Iš tikrųjų gana įdomu, kad net ir kovodama su depresija negalėjau iki galo suvokti, jog kažkas su manimi ne taip, iki to momento, kol nepatyriau reikšmingo atotrūkio tarp nuotaikų. Vieną dieną kovojau su mintimis apie savižudybę, o kitą – laiminga šokau gatvėje. Man tapo aišku, kad tai nėra normalu. Pradėjusi tyrinėti, supratau, kad tipinis bipolinis sutrikimas (I ir II tipo) nelabai atitinka mano patirtį, tačiau vis tiek jaučiausi toli nuo to „normalaus“ jausmo. Tačiau ne jausmas, kad man reikalinga pagalba paskatino mane kreiptis į gydytojus,  o smalsumas bei patiriamas diskomfortas.

• Ar galėtumei pasidalinti, kaip ši diagnozė paveikė tavo asmeninį gyvenimą? Ar buvo sunku suvaldyti simptomus bei išlaikyti stabilumą?

Priežastis, dėl kurios visada atvirai kalbu šia tema, yra ta, kad mano diagnozės žinojimas labai pakeitė mano gyvenimą. Manau, jog norėdami išsivaduoti iš tų sunkių grandinių, pirmiausia turime pripažinti, kad esame jomis prirakinti bei reikia suprasti, kokios grandinės mus laiko. Jaučiausi geriau sužinojusi savo diagnozę, man tikrai palengvėjo.

Be to, labai svarbu, kad simptomus atpažintumėte tik kaip simptomus kilusius dėl sutrimimo, o ne kaip natūralias, kasdienes mintis.

• Gyvenimas su ciklotiminiu sutrikimu dažnai primena važiavimą laviravimą tarp hipomanijos ir lengvos depresijos periodų. Kaip šie nuotaikų pokyčiai veikia tavo santykius, studijų ir bendrą gyvenimo kokybę?

Nors negaliu teigti, kad tai turėjo įtakos mano santykiams, kartais atrodo, kad studijų metu išlaaikyti aukštą darbo našumo kokybę neįmanoma. Epizodų metu reikia labai daug pastangų, kad ištverčiau, o vėliau susikaupimas vėl tampa iššūkiu. Šiais laikotarpiais nepaprastai sunku rasti energijos ar laiko sutelkti dėmesį į studijas.

• Daugeliui žmonių, sergančių ciklotiminiu sutrikimu, sunku išlaikyti nuoseklią kasdienybę ir valdyti savo energijos lygį. Kaip tau pavyksta susidoroti su šiais svyravimais bei pirmenybę skirti sau?

Visų pirma, manau, kad svarbu analizuoti save ir stebėti savo nuotaikų pokyčius, simptomus, reakcijas ir pan. Asmeniškai aš sužinojau, kad labai svarbu nespausti savęs, kai jaučiuosi prislėgta ar pasimetusi. Kartais ir išėjimas iš komforto zonos gali būti žalingas. Tad geriau išlaukti.

• Savanoriška veikla gali būti prasmingas būdas bendrauti su kitais ir prisidėti prie bendruomenės. Ar savanorystė tau padėjo valdant ciklotiminį sutrikimą? Jei taip, kaip savanorystė įtakojo tavo psichinę sveikatą?

Visada sakau, kad savanorystė man yra galimybė laikinai atitraukti į šalį kasdienybės chaosą, atsikvėpti ir susitelkti į saviugdą. Žinoma, tai naudinga ir mano psichinei sveikatai. Be to, tai vieta, kur galiu visiškai pasirūpinti savo psichine sveikata, o tai, deja, ne visada įmanoma mano įprastame gyvenime, mano šalyje.

• Ar patirtis su sutrikimu turėjo įtakos tavajam požiūriui, kad psichikos sveikatos problemos reikalauja didesnio viešumo? Jei taip, kokiais būdais tu viešini savo patirtį kitiems, kurie susiduria su panašiais sunkumais?

Sunku apibūdinti, kaip pasaulis keičiasi prieš ir po to, kai pradedama rūpintis sutrikimu. Visada stengiuosi tai paaiškinti žmonėms, kuriems atrodo, kad reikia pagalbos, bet suprantu, kad tą ką sakau daugeliui gali ir nesurezonuoti – tamsoje sunku suprasti, kad kažkur yra šviesa. Tik noriu, kad visi žinotų, jog turėti minčių apie savižudybę, pabusti be noro gyventi nėra normalu ir tai nėra tavo likimas. Viskas gali pasikeisti, ir galiu garantuoti, kad pajutę šviesą tikrai nustebsite, kad yra viltis.

Ir aš pridursiu, jums nereikia laukti, kol atsidursite ant gyvenimo pabaigos ribos, kad suprastumėte, jog reikia pagalbos. Jei jaučiatės net šiek tiek sutrikę, tiesiog nusiraminkite ir susitarkite dėl apsilankymo pas terapeutą. Tai tikrai nepakenks, tačiau jūsų situacijos ignoravimas gali.

• Psichikos sveikatos specialistų pagalbos ieškojimas ir tvirto paramos tinklo kūrimas gali būti labai svarbus asmenims su ciklotiminiu sutrikimu. Kaip terapija, vaistai ir kitos priemonės tau padėjo šioje kelionėje?

Vaistai sumažino mano patiriamus simptomus tiek, kad juos paprasta ir lengva valdyti. Jie taip pat tapo retesni ir ne tokie intensyvūs, ir aš tikrai manau, kad be jų būtų keblu gyventi.

• Ką patartumei kitiems, kuriems neseniai buvo diagnozuota ciklotimija arba kurie sunkiai susidoroja su savo psichikos sveikatos problemomis? Ar yra kokių nors priemonių ar praktikų, kurios tau buvo ypač naudingos?

Sakyčiau, kad svarbiausia save stebėti, daugiau nieko negalėčiau patarti.

• Kokius stereotipus, susijusius su šiuo sutrikimu esi girdėjusi?

Negalėčiau teigti, kad esu jų daug girdėjusi, nes mažai daug kas žino apie šį sutrikimą. Tačiau, kalbant bendrai apie bipolinį sutrikimą, darosi neramu stebėti žmones, kurie patys sau diagnozuojasi šį sutrikimą bei atsainiai vartoja šį terminą, iki galo nesuvokdami jo sudėtingumo. Atsainus termino vartojimas visuomenėje numenkina sutrikimo rimtumą.

• Ar galėtumei patarti jaunimo darbuotojams, artimiesiems ar draugams, kaip jie galėtų padėti žmogui, turinčiam ciklotimiją, kalbant apie simptomų suvaldymą, galbūt tam tikrą vartotiną terminologiją ar naudingas praktikas?

Manau, kad tai tikrai individualus dalykas galiu pasakyti tik tai, kad atsižvelkite į tą žmogų, kuris kažką išgyvena, ir nespauskite jo/jos.

Apskritai labai svarbu garsiai pasakyti, kad psichikos sveikata yra problema, ji negali išnykti po meditacijos ar įvairių praktikų, tai turi būti vertinama kaip medicininė problema, tokia pat rimta kaip ir fizinė sveikata. Yra daug žmonių, kurie į tai nežiūri rimtai, būtų puiku, jei jie tiesiog pabandytų suprasti su sutrikimu kovojantį žmogų bei jo situaciją, tai būtų žingsnis į sąmoningesnę visuomenę.

Keli aspektai, kuriuos reikia žinoti apie bipolinį sutrikimą apskritai:

• Tiksli bipolinio sutrikimo priežastis išlieka nežinoma.
• Žmonės, turintys tam tikrus genus yra labiau linkę susirgti bipoliniu sutrikimu.
• Jei vienas iš tėvų turi bipolinį sutrikimą, yra 10 % tikimybė, kad jo vaikas susirgs šia liga.
• Daugelis ekspertų mano, kad bipolinis sutrikimas yra progresuojanti būklė, kuri blogėja su amžiumi, ypač negydant.

Dirgikliai, galintys pabloginti simptomus:

• Įtempti gyvenimo įvykiai.
• Psichoaktyvių medžiagų vartojimas.
• Negydoma fizinė liga.
• Nekokybiškas, pertraukiamas miegas.
• Net smulkiausi rutinos pokyčiai.

***************************************************************************************************************************

Straipsnis parengtas vykdant projektą  – „Breaking Taboos About Mental Health“ (2022-2-FR02-KA220-YOU-000096722).

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos.

Tekstą rengė: Indraja Čiukauskienė

Fotografijų autorė: Gerda Zubavičienė

#BreakingTaboosAboutMentalHealth #Mentalhealthawareness #youthmentalhealth #mentalhealthishealth #psichinėgerovė #notostereotypes #erasmusproject